PANERIŲ G. 43 · VILNIUS · 1940 → 2026
Sienos nepajudėjo.
Pasikeitė viskas, kas tarp jų.
Tas pats mūras nuo 1940-ųjų: siuvyklos projektas, du karo smūgiai, trys statybos ir konferencijų centras, atidarytas 2026-aisiais.
- 3 kartus statyta
- 146 darbininkai 1947 m. · iš 600 suprojektuotų
- 1 000 svečių · nuo 2026 m.
TA PATI SALĖ
Viena salė, trys kartai. Sienos tos pačios.
KRONIKA
Septyneri metai iki pirmo siūlo
Pastatas, kuriame 2026-aisiais susirinksite, buvo statomas tris kartus.
-
1940 m. gruodžio 12 d.
Įsakymas
Pirmosios sovietinės okupacijos mėnesiais vietinės pramonės liaudies komisaras Motiejus Šumauskas pasirašo įsakymą statyti Valstybinę vyriškų ir moteriškų drabužių siuvyklą Nr. 5. Direktoriumi paskiriamas Vladas Balceris. Po aštuonių dienų pradedami projektavimo darbai.
-
1941 m.
Brėžiniai, milijonas ir karas
Pastatą projektuoja inžinierius Tadas Zatorskis („Pramprojektas“). Numatyta 600 darbo vietų — 400 moterims, 200 vyrams — du siuvimo skyriai ir bendros sukirpimo bei apdailos patalpos. Milijonas rublių baigiasi anksčiau nei brėžiniai: statomas tik 38,48 m centrinis korpusas, rytinis sparnas virsta vienaukščiu. Tą pačią vasarą prasideda karas.
-
1944 m. liepos 7 d.
Pirmas smūgis — lieka plytos
Kovojant dėl geležinkelio stoties mazgo, per aviacijos bombardavimą sudega mūrinių patalpų medinės konstrukcijos. Lieka plytos.
-
1945 m. sausio 12 d., 16:45
Antras smūgis iš to paties mazgo
Geležinkelio stotyje nugriaudi galingas sprogimas. Pastatas nukenčia dar kartą. Tas pats mazgas, dėl kurio pastatas buvo subombarduotas, šiandien yra pagrindinė priežastis atvažiuoti — iki stoties penkiolika minučių pėsčiomis.
-
1947 m. liepa
Pirmasis siūlas
Atstatymas skubintas: gamybą planuota pradėti jau kitąmet. Tada ir atsiranda santvaros, kurios salę laiko iki šiol. Pirmuosius gaminius pasiuva kviesti siuvėjai namudininkai — jokio konvejerio. 146 darbininkai: ketvirtadalis to, kas buvo suprojektuota. Netrukus lieka 107. Nuo rugsėjo prisideda amatų mokyklas baigę jaunuoliai.
-
1948–1962 m.
Fabrikas užauga
Statomi nauji korpusai — suprojektuoti 200–400 siuvimo mašinų. 1950-aisiais įkuriamas vyriškų klasikinių švarkų cechas. 1962-aisiais „Lelija“ tampa gamybinio susivienijimo pagrindine įmone; filialai — Ukmergėje (1967), Rokiškyje (1968), Širvintose (1970), Šeduvoje (1974), Vabalninke (1985).
-
2022 m. gruodis → 2026
Paveldas ir naujas darbas
Pastatas įtraukiamas į Kultūros vertybių registrą. Prasideda rekonstrukcija: vystytojas Darius Žakaitis, architektas Audrius Ambrasas. Plytų tvora, dešimtmečius skyrusi fabriką nuo miesto, nugriaunama.
2023 M.
Dar be grindų, be šildymo, be scenos — bet jau su renginiais.
Tikros 2023 m. nuotraukos iš šio pastato, prieš rekonstrukciją.
TAS PATS PASTATAS
Viena geometrija, dvi programos
1940-ųjų projekte pastatas dalijamas į siuvimo skyrius ir bendras patalpas. 2026-aisiais — į sales.
1940 m. projektas
Suprojektuota 600 darbo vietų: 400 moterims ir 200 vyrams. Du siuvimo skyriai, moteriškų ir vyriškų drabužių, bei dvi bendros patalpos — sukirpimo ir galutinės apdailos.
2026 m. salės
Trys salės, holas ir dvi scenos. Iki 1 000 svečių viename pastate.
1940 m. zonos — sąlyginės. Projekto aprašas išvardija patalpas, bet ne jų dydžius, todėl visos keturios nubraižytos vienodos: tai schema, ne matuotas brėžinys. 2026 m. planas — tikslus.
KAIP VEIKĖ
Nuo namudininkų iki keturių šimtų mašinų
Fabrikas neprasidėjo kaip fabrikas. Jis juo tapo per trylika metų.
-
01 1947 m. liepa
Pradžia be konvejerio
Pirmuosius gaminius pasiuvo kviesti siuvėjai namudininkai — žmonės, iki tol dirbę namuose, savo mašinomis, savo tempu. Jokių linijų, jokių normų.
-
02 Nuo 1947 m. rugsėjo
Sukirpimas — kur viskas prasideda
Audinys klojamas sluoksniais, ant viršaus dedami lekalai, pjaunama iš karto per visą krūvą. Nuo rugsėjo prisidėjo amatų mokyklas baigę jaunuoliai — pirmoji karta, išmokyta dirbti ceche, ne namuose.
-
03 1950 m.
Švarkas — sunkiausias darbas name
Klasikinis švarkas siuvykloje yra aukščiausia pakopa: pamušalai, įtvarai, pečių forma, atlapas, kuris turi gulti pats. Tokio cecho neatidaro tie, kurie tik pradeda.
-
04 1948–1950 m.
Mašinų eilės
Nauji korpusai, suprojektuoti nuo 200 iki 400 siuvimo mašinų. Nuo šiol darbo tempą nustato ne siuvėjas, o eilė.
ŠVIESA
Aukšti langai — ne dėl grožio
Siuvimui reikia dienos šviesos: siūlės, atspalvio, audinio klaidos prie lempos nematyti. Todėl Zatorskio brėžiniuose langai tokie aukšti, o cechai — tokie ilgi ir siauri. Būtent langų formas ir jų išdėstymą šiandien saugo Kultūros vertybių registras.
Braukite nuotraukas →
Įrašius pastatą į Kultūros vertybių registrą, dalis jo tapo neliečiama.
-
01
Vidaus kolonos
Paliktos ten, kur stovėjo. Didžiojoje salėje kolonų nėra — ją laiko santvaros; kitur jos liko matomos.
-
02
„Dvarčionių keramikos“ plytelės
Senos vilnietiškos plytelės — viena iš tų smulkmenų, kurias paprastai išardo pirmąją darbo dieną.
-
03
Fabriko mechanizmai
Surinktos įrangos detalės — nebe gamybai, o interjerui. Tai, kas siuvo, dabar bus tai, į ką žiūrima.
O KAS SU „LELIJA“?
Fabrikas pergyveno savo pastatą
„Lelija“ siuva iki šiol — tik nebe čia. Apie milijoną drabužių per metus, daugiau nei 80 % jų iškeliauja į Vokietiją, Skandinaviją, JAV, Didžiąją Britaniją, Ispaniją. 2018-aisiais įmonėje dirbo per 880 žmonių, 2024-aisiais — apie 260. Šis korpusas gamybos neteko gerokai anksčiau ir 2022-aisiais buvo perimtas apleistas.
Vardas irgi išliko. Lelija lotyniškai — lilium. Būtent taip, „Tech Zity Lilium“, 2023-aisiais vadinosi šio pastato atgaivinimo projektas. Vardas tebegyvas ir šiandien: projektą toliau vysto UAB „Project Lilium“.
Be tuščių pažadų.
Esame lyderiai rekonstrukcijų tvarumo, energinės klasės gerinimo ir pakartotinio interjero elementų naudojimo srityse. Pastatas sertifikuojamas pagal „BREEAM In-Use“.
Šaltiniai: Kultūros paveldo departamentas · Visuotinė lietuvių enciklopedija · Lietuvos muziejų kolekcijos (LIMIS)
Klientų renginiai — jau šiandien
Gaukite pasiūlymą.
Nurodykite formatą, datą ir dalyvių skaičių. Koordinatorius pateiks pasiūlymą per 24 valandas.